LIETUVOS PLAUKIMO VETERANų SPORTO ISTORIJA




<Atgal<   Lietuvos plaukimo veteranų sporto istorija

Plaukimo veteranų judėjimo Lietuvoje istorija
LKKA doc. Birutė Statkevičienė

Visame pasaulyje populiarėja veteranų sporto judėjimas. Lietuvos plaukimo veteranai, galima sakyti, pirmieji Lietuvoje pradėjo intensyviai rengtis ir dalyvauti įvairiose Lietuvos ir užsienio varžybose. Kadangi labai sunku atkurti kurio nors įvykio pradžią, tampančia istorijos faktu, todėl mūsų darbo tikslas ir yra ne tik paanalizuoti Lietuvos plaukimo veteranų sporto pasiekimus, bet užčiuopti jo pradžią.

Iškelti tokie uždaviniai: nustatyti prielaidas, kurios lėmė Lietuvos plaukimo veteranų veiklos pradžią; paminėti pirmuosius veteranų renginius Lietuvoje; prisiminti šio judėjimo pradininkus; atskleisti pirmuosius plaukimo veteranų startus Lietuvoje ir užsienyje.

Iki nepriklausomybės atgavimo, 1991 metais Kaune egzistavo sporto asociacija, kurios darbui vadovavo garsus rankinio specialistas doc. Vytautas Kontvainis. Kauno sporto asociacijos sudėtine dalimi buvo veteranų sporto padalinys. Šio padalinio tikslas – sukurti bei pagerbti atskirų sporto šakų veteranus, buvusius žinomus sportininkus. Kauno sporto asociacijos nariai pirmiausia sutarė dėl lengvosios atletikos sporto veteranų pagerbimo ceremonijos.
Kitas sporto asociacijos vadovų susitikimas su sporto veteranais įvyko Kauno “Vilijos” plaukimo baseine. Šio baseino vedėjas Česlovas Jasiulevičius buvo minėtos sporto asociacijos narys. Į pagalbą Č.Jasiulevičiui atėjo energinga Leonora Katkevičienė, praeityje viena geriausių Lietuvos plaukimo trenerių, taip pat Birutė Statkevičienė – Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė, daugkartinė Lietuvos plaukimo čempionė. Šioms dviems moterims ir kilo idėja: greta plaukimo veteranų pagerbimo, surengti ir pirmąsias plaukimo veteranų varžybas. Prieš prasidedant varžyboms sveikinimo kalbą pasakė LKKI anatomijos k-ros doc., garsių plaukikų Vytauto Tikniaus , Kęstučio Tiknevičiaus ir Birutės Tiknevičiūtės mama doc.J.Tiknienė.

Po oficialios sportininkų susirinkimo dalies parsidėjo plaukimo varžybos. Jas organizuoti nebuvo sudėtinga, nes tokios varžybos veteranams jau buvo vykdomos pasaulyje. Jas vykdė ir vykdo tarptautine plaukimo federacija (FINA) bei Europos plaukimo lyga (LEN). Plaukimo veteranų varžybos pasaulyje buvo vykdomos pagal nustatytas taisykles, amžiaus grupes, t.y. plaukimo varžybose gali ir galėjo varžytis žmonės, kurių amžius 25 metai ir daugiau. Plaukimo veteranų varžybose sportininkai skirstomi į amžiaus grupes. Jos yra tokios nuo 25 iki 29 metų, nuo 30 iki 24 metų, nuo 35 iki 39 metų, nuo 40 iki 44, nuo 45 iki 49, nuo 59 iki 54 ir t.t. kas penkeri metai.

Galima teigti, ir tai yra istorinis faktas, kad pirmųjų Lietuvos plaukimo veteranų varžybų data yra 1990 gruodžio 28 d. Vykdymo vieta - Kaunas, “Vilijos” plaukimo baseinas, kurio ilgis 25 m ir 6 takeliai. Šios plaukimo varžybos buvo pavadintos Kauno veteranų plaukimo pirmenybėmis. Šios varžybos vėliau peraugo į atvirus Lietuvos veteranų plaukimo čempionatus, jie vykdomi kasmet.

Pirmose Lietuvos veteranų plaukimo varžybose 1990 metais nugalėtojais tapę savo amžiaus grupėse plaukikai pasiekė ir Lietuvos veteranų plaukimo rekordus.
Patys vyriausi pirmųjų plaukimo varžybų dalyviai buvo: A. Zaboras (praeityje žinomas boksininkas)(75-79 metų grupė), kuris plaukė 50 m l.st. Jo rezultatas –1.12,4 sek., Stasys Paleckis (75-79 m.gr.) – 50 m krūtine: 1.14,5 sek. Tarp moterų 50 m krūtine nenugalima buvo pirmoji Lietuvoje sporto meistro, Broniaus Jakštonio trenerė, Danutė Banytė (55-59 m. gr.). Jos rezultatas – 51,0 sek. Raimondas Bagdonavičius (65-69 m.gr.) 50 m nugara įveikė per 1.00,0 sek.
Iš jaunesnių plaukimo veteranų reiktų paminėti Vytautą Tiknių (40-44 m.gr), seseris Dalę, Birutę (35-39 m.gr.), Zitą (45-49 m.gr.) Užkuraitytes. Daug žadantis buvo Jūratės Martišienės (45-49 m.gr) 50 m nugara rezultatas – 41,3 sek.

1991 metais veteranų varžybos vėl vyko Kaune. Kaip ir 1990 metais dalyvavo kiek daugiau negu 50 plaukikų, bet tai jau buvo atviras Lietuvos veteranų plaukimo čempionatas bei Kauno miesto čempionatas. 1992 metais buvo pirmieji metai, kada Lietuvos, tiksliau Kauno, plaukimo veteranai išplaukė į tarptautinius vandenis.

Kadangi Lietuva buvo priimta į tarptautinę plaukimo federaciją (FINA), tad atsivėrė keliai ne tik jauniems plaukikams, bet ir veteranams dalyvauti visose oficialiose tarptautinėse varžybose. Lietuvos plaukimo veteranai gavo kvietimą dalyvauti atvirame Olandijos veteranų plaukimo čempionate. Į jį išvyko 7 Kauno plaukikai. Iki Olandijos miesto Apeldorno plaukikai važiavo su turistų grupe autobusu. 2 paros kelionės ir vieną dieną pavėlavimas į varžybas. Nežiūrint į tai, kad plaukikai pavėlavo, Lietuvos veteranai buvo sutikti labai šiltai. Apie juos rašė vietiniai Olandijos laikraščiai.

Išlipę iš autobuso plaukikai tiesiai nuėjo į baseiną. Nors plaukikai buvo nevalgę, beveik be miego, bet tai nesutrukdė laimėti čempionų vardus ir tapti prizininkais. Aukso medalius ir Olandijos čempiono titulą iškovojo Birutė Statkevičienė (400 ir 800 m l.st.), sidabro medalį 200 krūtine laimėjo Ilona Zuozienė, bronzos medalius laimėjo Virginija Juodeikienė (200 m krūtine) ir Kalikstas Paulauskas. Analogiškose varžybose 1993 metais Lietuvos plaukikai pelnė 1 aukso medalį (B.Statkevičienė - 200 m kompl. pl.), 3 sidabro (panevėžietė Aldona Navasaitienė, kauniečiai Vitalijus Alekperlis ir Birutė Statkevičienė – visi 200 m l.st.) ir 1 bronzos medalį (Romaldas Bičkauskas – 200 m peteliške).

1993 metais Lietuvos atvirame veteranų plaukimo čempionate dalyvavo didžiųjų Lietuvos miestų atstovai bei plaukikas iš Norvegijos Roderick Tuck ir latvė Inguna Kalninia, kurie pirmieji tapo Lietuvos veteranų plaukimo čempionais užsieniečiais. 1993 metais vyko pavasario ir žiemos Lietuvos čempionatai, šios varžybos buvo įtrauktos į Europos plaukimo lygos (LEN) varžybų biuletenius. Apie jas rašė LEN korespondentai. Tai buvo pačios mažiausios tų metų plaukimo veteranų varžybos, nes jose dalyvavo mažiausias skaičius dalyvių iš visos Europos rengiamose veteranų varžybose.

1993 metais sausio mėn. geriausi Lietuvos plaukimo veteranų rezultatai buvo nusiųsti į FINA būstinę Lozanoje (Šveicarija). FINA sudarinėja kiekvienų metų geriausių plaukikų , tarp jų ir veteranų dešimtukus. Tad į 1992 metų pasaulio dešimtukus pateko klaipėdietis Eduardas Klementjevas (krūtine), Lietuvos vyrų 4x50 m l.st. estafetė (iki 100 m.gr.), 4x50 m moterų l.st. est. (iki 160 m.gr.). į FINA geriausių kiekvienų metų pasaulio veteranų dešimtukus yra patekusi Birutė Statkevičienė. Tai jai pavyko padaryti 1994-2005 metais. Jos griausi pasaulyje rezultatai buvo 50, 100, 200 m nugara nuotoliuose, 200 ir 400 m. kompl. plaukime. 2006 metais FINA atspausdino visų laikų geriausių pasaulio plaukikų veteranų rezultatus. Juose B.Statkevičienės rezultatas 200 m nugara rungtyje buvo penktas.

1993 metais Lietuvos plaukimo veteranai nuvyko į Sindelfinfeno (Vokietija) mietą, kur vyko IV Europos veteranų plaukimo čempionatas. Jis vyko rugsėjo 4-8 dienomis. Tai buvo pirmas Europos čempionatas Lietuvos plaukikams veteranams.
Dalyvauti Europos plaukimo veteranų čempionate Lietuvos plaukai jau planavo nuo pačios plaukimo veteranų veiklos pradžios.

Lietuvos plaukikų pasirengimas Europos čempionatu buvo sudėtingas. Lietuvą vargino ekonominė krizė, miestuose nebuvo šilto vandens, todėl daugelis plaukimo baseinų negalėjo veikti. Tačiau 1992-1993 metais Kaune nuolat veikė “Vilijos” plaukimo baseinas, vėl atgijo LKKA plaukimo baseinas. Kauno plaukimo veteranai treniravosi šiuose baseinuose, o vasarai plaukimo klubo “Vandenynas” nariai išvyko į Molėtus ir visą vasarą treniravosi Siesarčio ežere, sukeldami didelį vietinių gyventojų susidomėjimą. Tai buvo gera plaukimo sporto reklama, nežiūrint į ekonominę krizę. Vasara buvo lietinga iš šalta. Ežere vanduo siekė 18-19°C. Tačiau plaukikai treniravosi po 2 kartus dienoje po 30 min. kiekvieną kartą. Rugpjūčio mėn. “Vandenyno” plaukikai atvyko į Palangą, o prie jų prisijungė Klaipėdos plaukikai veteranai. Visi treniravosi “Jūratės” plaukimo baseine, Baltijos jūroje. Treniruotės vykdavo po 2 kartus dienoje, treniruotės trukmė 1,5 val. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje kauniečiai grįžo į Kauną, kur neveikė nei vienas plaukimo baseinas. Iki Europos čempionato buvo likę 2 savaitės. Buvo gaila prarasti įgytą sportinę formą, tad Birutė Statkevičienė nutarė tęsti savo treniruotes nešildytame LKKA plaukimo baseino vandenyje. Baseino vandens temperatūra siekė tik 17° C. Be abejo, išbūti vandenyje ilgiau kaip 45 min. būdavo tiesiog neįmanoma, sustirdavo kojos. B. Statkevičienė per treniruotę įstengdavo nuplaukti po 2 km.

Pateikiame Lietuvos plaukimo veteranų pasiektus rezultatus ir užimtas vietas IV Europos veteranų plaukimo čempionate. Iš pateiktų duomenų galima sakyti, kad labai gerai pasirodė kaunietė Birutė Statkevičienė, kuri laimėjo du Europos čempionės, vieną vicečempionės titulą. Teigiamai čempionate pasirodė kiti kauniečiai: Jūratė Martišienė ir Raimondas Bačiliūnas. Laukėme geresnių rezultatų ir iš kitų plaukikų, bet sunkios treniruočių sąlygos sutrukdė tai padaryti.

Lietuvos veteranų, dalyvavusių IV Europos veteranų čempionate, plaukimo rezultatai
Vardas, pavardė Klubas Amž. gr. Nuotolis, rungtis Rez. vieta Dal.sk.
Birutė Statkevičienė Vandenynas 40-44 15
50m nugara 37.19 1 15
100 m nugara 1.22,89 1 13
200 m kopl.pl. 2.53,38 2 13
Jūratė Martišienė Kiras 50-54
50 m nugara 43,54 4 18
100 m nugara 1.33,6 5 18
Lena Anikina Vandenynas 25-29
50 m nugara 35,66 17 43
100 m nugara 1.16,79 9 25
Aleksandra Ylienė Kiras 45-49 50 m nugara 46,69 10 14
100 m nugara 1.47,81 9 10
Jūratė Zapkutė Vandenynas 25-29 50 m peteliške 36,08 36 44
100 m peteliške 1.24,54 30 31
Ilona Judita Zuozienė Kiras 30-34 100 m krūtine 1.36,32 14 20
Raimundas Bačilūnas Kiras 34-39 50 m nugara 33,39 10 25
100 m nugara 1.13,61 5 14
100 m peteliške 30,28 9 45
Jonas Miodušauskas Kiras 45-49 50 m l.st 32,52 33 40
200 m kompl.pl. 3.11,58 18 19
Algirdas Statkevičius Vandenynas 40-44 50 m l.st. 29,14 21 50
100 l.st. 1.06,27 16 33
Linas Kakarieka Kiras 30-34 50 m krūtine 35,74 26 45
100 m krūtine 1.21,56 26 35
Raimundas Frankas Kiras 35-39 50 m l.st 30,88 47 55

Palyginus Lietuvos plaukimo veteranų rezultatus su 1992 metų pasaulio geriausių plaukikų rezultatais, kuriuos sudarinėja FINA matytumėm, kad į pasaulio dešimtukus pateko tik B.Statkevičienės rezultatai, prie dešimtuko priartėjo Jūratė Martišienė.

Nuo 1993 metų Lietuvos plaukikai visuomet dalyvauja Europos veteranų čempionatuose, kurie vykdomi neporiniais metais. Nuo 1994 metų Lietuvos plaukimo veteranai dalyvauja pasaulio veteranų čempionatuose, kurie vykdomi poriniais metais. Pirmieji Lietuvos veteranai dalyvavę pasaulio čempionate, kuris vyko 1994 m. Monrealyje buvo Birutė Statkevičienė ir Simonas ir Gražina Šeibokai. B.Statkevičienė jame iškovojo sidabro medalį plaukiant 200 m kompl.pl. Pasaulio veteranų čempionate Kasablankoje B.Statkevičienė iškovojo sidabro ir bronzos medalius plaukiant 200 kompl.pl. ir 50, 100, 200 m nugara. 2004 metais pasaulio veteranų čempionate Riccione (Italija) B.Statkevičienė pirma iš Lietuvos plaukimo veteranų tapo pasaulio čempione (50-54 metų gr.), plaukiant 200 m nugara. Be to ji tame pačiame pasaulio čempionate laimėjo antrą vietą 200 m. kompl. plaukime ir 100 m nugara. B.Statkevičienė yra laimėjusi Europos veteranų plaukimo čempionatus 1993, 1998, 2003 metais plaukiant nuotolius nugara ir kompl. plaukimą. Marijampolietis Edvardas Kedys 2003 metais Europos veteranų plaukimo čempionate Millau (Prancūzija) laimėjo sidabro medalį atviro telkinio plaukime (apie 3000 m Adrijos jūroje).
Pasaulio veteranų plaukimo rekordininke 50 m peteliške yra tapusi vilnietė, dabar Australijoje gyvenanti Aida Tučiūtė – Žilinskas.

LKKA doc. Birutė Statkevičienė